Ketvirtadienio ryte specialią jubiliejinę audienciją popiežius Pranciškus pradėjo sveikinimo ratu tarp žmonių šv. Petro aikštėje, iš atviro automobilio visus sveikindamas ir laimindamas, kartais sustodamas palaiminti vaikų ir kūdikių.
Po to pakvietė visus išklausyti Evangelijos pagal Mato skaitinį (25,31 - 46), kuriame Jėzus tapatinasi su kaliniais, ligoniais, alkanais, nuogais, ištroškusiais. „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“.
Tad jubiliejinės katechezės tema buvo gailestingumo darbai. „Šiandien Viešpats mus kviečia rimtam sąžinės tyrimui. Gera niekad nepamiršti, kad gailestingumas nėra abstraktus žodis, tačiau gyvenimo būdas. Žmogus gali būti gailestingas ir gali nebūti gailestingas. Pasirinkti gyventi gailestingai arba pasirinkti gyventi be gailestingumo. Vienas dalykas yra kalbėti apie gailestingumą, kitas juos gyventi. Perfrazuojant apaštalo Jokūbo žodžius, galėtume pasakyti: gailestingumas be darbų yra savyje miręs. Ir būtent taip yra. Tai, kas gailestingumą išlaiko gyvu yra jo nuolatinis rūpestis stokojančiais, esančiais bėdoje, materialinėje ar dvasinėje. Gailestingumas turi akis regėjimui, ausis klausymui, rankas pakėlimui...“, - pasakė popiežius.
Kasdieniame gyvenime, anot jo, galime matyti neturtingiausių, daug išbandymų patyrusių žmonių poreikius. Turime stengtis pamatyti mūsų brolių ir seserų kančią. Kartais praeiname pro dramatiško skurdo situacijas, tarsi jos mūsų visiškai neliestų ir toks abejingumas mus daro veidmainiais. Ir tada, dažnai net to nesuvokiant, panyrame į tam tikrą dvasinį užsnūdimą, kuris sielą padaro nejautria, o gyvenimą steriliu.
Dievas mums gailestingas daugeliu būdu, panašiai, iš mūsų laukiama įvairių gailestingumo apraiškų. Ir tas, kuris patyrė Tėvo gailestingumą, negali likti nejautrus brolių poreikiams.
Jėzaus mokymas, kurį išklausėme, - kalbėjo Pranciškus, - nepalieka atsitraukimo kelių. „Buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“. Negalima išsisukinėti nuo žmogaus, kuris alkanas: Jėzus sako tai. Gailestingumo darbai nėra teoriniai svarstymai, bet konkretūs liudijimai. Jie įpareigoja atsiraitoti rankoves dėl kančių sumažinimo.
Dėl globalizuoto pasaulio pokyčių kai kurių dvasinio ir materialinio skurdo formų padaugėjo: tad reikia artimo meilės vaizduotės veikimo būdų nustatymui. Mes turime išlikti budrūs kaip sargai, kad neatsitiktų taip, jog priešais gerbūvio kultūros sukurtas skurdo formas krikščionio žvilgsnis nusilptų ir nebematytų esmingiausio. Ką tai reiškia? Matyti Jėzų alkaname, įkalintame, ligonyje, nuogame, praradusiame darbą, o turinčiame išlaikyti šeimą. Matyti Jėzų vienišame, liūdname, klystančiame ir ieškančiame patarimo, ieškančiame Viešpaties draugijos savo kelyje. Tokių darbų Viešpats prašo.
*
Antroje savo kalbos dalyje popiežius Pranciškus kalbėjo apie savo vizitą Armėnijoje, pirmojoje krikščionybę priėmusioje tautoje ir savo tikėjimą daug kartų liudijusioje kankinystėje. Jis padėkojo Dievui ir visiems, kuriuos sutiko Armėnijoje, kurie jį priėmė – armėnų apaštalinei Bažnyčiai, armėnų katalikams, valdžiai, visiems žmonėms, kurie jį pasitiko kaip piligrimą brolybėje ir taikoje.
Dievui patinkant už trijų mėnesių vyksiu į kitą kelionę į Gruziją ir Azerbaidžianą, į kitas dvi Kaukazo regiono šalis, - priminė Šventasis Tėvas. – Priėmiau kvietimą aplankyti šias valstybes dėl dvigubo motyvo: viena vertus, norėdamas pagerbti senas tų žemių krikščioniškas šaknis, dialogavusias su kitomis religijomis ir kultūromis, kita vertus, padrąsinti taikos viltis ir kelius. Istorija moko, kad taikos kelias reikalauja didelio atkaklumo ir nuolatinių žingsnių, pradedant nuo mažiukų ir juos, laikui bėgant, auginant, susitinkant vienas su kitu. Todėl linkiu, kad visi ir kiekvienas prisidėtų prie taikos ir susitaikymo.
Kaip krikščionys, pridūrė popiežius, turime stiprinti tarpusavio brolišką bendrystę, kad Kristaus Evangelija būtų liudijama, kad būtume teisingesnės ir solidaresnės visuomenės raugas. Todėl visą jo vizito laiką Armėnijoje jį lydėjo armėnų apaštalinės Bažnyčios patriarchas, suteikęs ir savo namų prieglobstį.
Pranciškus dar kartą pasveikino armėnų krikščionis, linkėdamas, kad per Dievo Motinos užtarimą būtų tvirti tikėjime ir dosnūs gailestingumo darbuose.
*
Popiežius dar valandėlę liko šv. Petro aikštėje. Jo katechezės santraukos buvo skaitomos įvairiomis kalbomis – prancūzų, vokiečių, lenkų, arabų ir kitomis, Pranciškui itališkai priduriant keletą sveikinimo žodžių tomis kalbomis kalbantiems, paminint didesnes piligrimų grupes iš vyskupijų, parapijų, asociacijų, galiausiai pasveikinant jaunavedžius ir jaunas šeimas. Popiežiaus susitikimas su maldininkais buvo užbaigtas „Tėve mūsų“ malda ir palaiminimu.
*
Ketvirtadienį paskelbta popiežiaus žinutė „Twiter“ socialiniame tinkle, devyniomis kalbomis, dar kartą priminė, koks dabar yra metas: „Gailestingumo jubiliejus yra susitaikymo metas visiems“. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje: Popiežius šv. Petro aikštėje - ANSA
